Åntes na tiempo gi iya Hagåtña, guaha un sotterita ni’ gof bunita ya todu ha’ gumuaiya.  Malago’ si nanå’-ña yan tatå-ña na siha u inayeki un rikon tåotao para asaguå-ña.

Lini’e’ i sotterita ni’ un sendålon Españot ya malago’ na u inasagua.  Ha ufresi i saina-ña meggai na salåppe’.  Sigi kumåti i sotterita annai ma sangåni na ayu na tåotao para asagua-ña.

Duru sumospiros i sotterita. Tåya mas guinaiyå-ña i lahen Chamoru ni’ sumåsaga gi sengsong.  Sinangåni as tatå-ña para u maleffa ni’ lahen Chamoru sa’ popble.  Tinago’ as nanå-ña na u fanosge sa’ agupa’ ha’ para u asagua.  Esta ma disidi na para u asagua yan i sendålon Españot.

Annai mumaigo’ i dos saina, malågu i sotterita yan i guinaiya-ña para u attok gi liyang gi ya Tomhom.

Pumåra i dos un råtu gi halomtåno’ para deskånsa sa’ mampos yayas.  Ginen i chagogo’ ma hungok i essalåo-ñiñiha i sendålon Españot, “Espiha kåo gaige i dos guihi guatu!”

Malågu chaddek i dos lao ai sa’ måtto gi paderon.  Umatoktok i dos.

Ti malago’ i dos umasotta.  Ma godde i anåkko’ gapotulon-ñiha pues umañangon i dos, “Hu guaiya hao.”  Tuma’yok påpa’ gi taddong hånom.

Annai manmåtto i sendålo gi kantit ya ma atan påpa’ i hanom ma li’e’ i figuran dos tåotao na uma’atoktok gi taddong tåsi.

Meggai sumåsangan na guaha na ma hungok buruku gi papa’ paderon lao siña ha’ lokkue’ ginen i napu kontra i acho’.

Related Posts

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *