(Every week or so the Guam Museum will be sharing something in the CHamoru language about our history, culture and folklore. This week we’ll be sharing the legend of the Sihek or Micronesian Kingfisher.)

Guaha un taklalo’ na biha ni sumåsaga na maisa gi halomtåno’.

Mampos banidosa este na biha.

Sesso di manusa kulot åsut na bestidu, åpa’ka’ na tapes yan kulot kåhet na pañelu.

Gof kåpas na kusiñera este na biha, lao gof ti geftao.

Ti ya-ña mamå’tinas fina’mames para otro taotao.

Ya-ña mamå’tinas para i na’-ña ha’.

Un diha måtto un bihu na taotao gi gima’-ña, ya mamaisen kao siña fina’tinåsi gui’ brohas.

Gi minagahet ti malago’ este na palao’an umayuda i bihu.

Ha diside na para u fa’tinåsi i bihu un dikike’ na brohas, ya un dångkolo’ para guiya i biha.

Gi duranten i mahotnon i brohas, ha ripåra na sigi dumångklo’ i na’-ña brohas i taotao.

Ha kånno’ ya mamaisen ta’lo.

Sigi i biha ha na’ladikike’ i fina’tinås-ña para i taotao lao sigi en fin dumångkolo’ mås.

Ha ripåra gui’ i biha na kada manhotno gui’ ladikike’ na brohas, guiya lokkue’ mismo dumidikike’.

Alos uttemos, dumikike’ña gui’ i biha kinu un paluma.

Annai måsa i mina’dos na brohas, mama’paluma gui’ ya kumulot åsut, åpa’ka’ yan kulot kåhet ya guiya mismo paluman sihek. 

Related Posts

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *