(Every week or so the Guam Museum will be publishing posts related to CHamoru history. For this post we’ll be talking about the cultivation of rice in CHamoru history and culture, especially in ancient times.)

Manmaolek na sisonyan siha giya Malesso’, Humåtak, Hagåtña, Sumai, Inalåhan yan Talo’fo’fo’ para fama’åyan få’i.

Manmanånom få’i gi fanha’aniyan pulan gi Fa’gualo’ (I uttimon Oktubre) ya makosecha gi i sais meses na tiempo yan pinat cho’cho’ i famalao’an.

Guaha ebidensia ginen i tinige’ i inestudion atkologiha gi 1971 na guaha sinedda’ figuran få’i gi i lesan ansiånu na tiempo ni’ giya Luta ni’ sigklos yan sigklos åños tåtte åntes di i hinalom taotao Uropa siha.

Iya Marianas i etmas chågo’ na sangkakattan na lugåt gi annai guaha tinanom få’i gi Pasifiku åntes di u fanhålom i taotao sanlagu siha.

Guaha ebidensia giya Marianas put kinesechan få’i ni’ muna’achetton i islå-ta siha yan i isla siha giya Sankattan Asiha.

Manatulaika i taotao siha entre siha yan i isla siha ni’ kinesecha ginen i fa’i, pat pugas, pues gi I despues yan i taotao Uropa para lulok.

Desde papa’go’ ha’ i pigas etmas takhilo’ na åggon CHamoru.

Ma silebra i mañainå-ta gupot kåda såkkan giya Fuha, annai mahongge na i anten Fu’una ha få’tinas manmo’na na taotao siha.

Mapriparåyi nengkånno’ siha ginen i fa’i ya maprisenta komo nina’i siha.

Machule’ i manmabendisi na hineksa’ tåtte gi i sengsong-ñiha para hinemlo’ i manmalångu.

Ini na silibreasion matutuhon ta’lo gi ti åpmom na finaloffan tiempo yan mafa’na’an Lukao Fuha.

Related Posts

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *